- sraujas
- 2 sraũjas, -à adj. (4) DŽ, NdŽ
1. SD22, Sut, N, Kos54, Š, Rtr, Šmn, Sdk, Ad sraunus: Šventoji, nors srauja upė, nepajėgė iš apačios pasukti rato Vaižg. Ir Vėžiaupis pavasarį sraũjas Ds. Maž atplaukia vainikėlis par sraũją upelę (d.) On. Oi žirgeli juodbėrėli, ko neėdi žalios žolelės, ko negeri sraujoj upelėj? BM461. Kad tu mane inmetus ton sraujojon upelėn, ką tu mane nudavei tan didžiajan vargelin LTR(Slk). Ten, kur teka Nemunėlis, bėga sraujas vandenėlis LTR(Brž). | prk.: Mūsų inteligentai nepaliaujamu srauju upeliu teka atgal į Lietuvą tėvynę Vaižg. ^ Te išliečiau ašarėles kaip sraują upelį LTR(Užp). Krenta galvos kaip žali lapeliai, teka kraujas kaip srauja upelė LTR(Rk).
sraũja n.: Reikė [mažą] nunešti, kur tik sraujausia, reikė įmesti, kur tik giliausia LMD(Brž). sraujaĩ adv. BŽ38, NdŽ, sraũjai NdŽ; SD22, Sut, RtŽ: Eina sraujai [v]anduo Zr. Verpetuoja [v]andenėlis, sraujai tekėdamas NS18. ║ gausiai srūvantis: Mano dainelės – ašaros sraujos, mano dainelės – verdantis kraujas J.Jan.sraujaĩ adv.: Karštos ašaros sraujai tekėjo per veidą rš.2. smarkus (apie vėją): Papūt' sraujas vėjelis, pagadino klevelį NS1004. Tu eglute, tu eglute, ką kalbėjai su sraujuoju vėjeliu? (d.) Slm.
Dictionary of the Lithuanian Language.